Karšta

Kostas labai gerai žino, kas yra karšta. Iš tolo sako "ka-ka" su labai tikslia intonacija viskam, kas galėtų būti karšta, gali įdurti ar šiaip pavojinga. O taip gerai vaikas sužinojo žodžio "karšta" prasmę mano didžiam džiausmui labai įtaigiai ir be liūdnų pasekmių. Gėrėm visos trys namų "auklės" arbatą, ir kaip visada tokiais atvejais būna, visi nusisukom, o Kostas tik čiupt ir nutempė puodelį su arbata nuo stalo, ir užsivertė ant savęs. Gerai tai, kad arbata buvo karšta, bet neverdanti, jau apie 10 minučių pastovėjusi. Taigi puolėm vaiką kišt po šaltu vandeniu, paskui petuką ir krūtinę šaldyt viskuo, kas tinka iš šaldymo kameros. Rezultatas - kitą rytą oda net neparaudusi, o vaikas iš tolo vengia visko, kas įvardijama kaip "karšta" - orkaitės, arbatinuko, nieko nebeima nuo stalo. Net eglutės spygliai yra "ka-ka". Kitą rytą po įvykio vaikas priėjo prie stalo, jau tiesė ranką prie lėkštės, bet pats sau pasakė "ka-ka" ir nuėjo kitų reikalų tvarkyt. O pas dėdę Igną namuose nė už ką nėjo žiūrėt vėžlio akvariume, nes ten gi už stiklo dega lemputė, visai kaip orkaitėje, vadinasi "ka-ka".