Kalėdų Senis Nr. 1

Gruodžio 13 d. Kostas pirmą kartą susitiko su Kalėdų Seneliu. Į susitikimą pakvietė tėvelio bendradarbiai. Prieš pasirodant Kalėdų Seniui, vaikus pasitiko Pepė Ilgakojinė, Nykštukas ir Karvė. Jie ištapė vaikams veidus dažais. Maniau, kad Kostas nesileis, bet jis sėdėjo net sustingęs, kol Pepė nupiešė ne tik bandomąją snaigę, bet ir visą meškiuko snukutį. Jau kaip man gražu buvo!...
Kostas šventėje pasirodė visam savo socialumo gražume. Pirmiausia bandė pasisavinti susipažinimo žaidimui skirtą raudoną kamuolį. Paskui intensyviai taikėsi nugvelbti žirkles, skirtas odinių amuletų gamybai, bet teko pasitenkinti spalvotais storais flomasteriais. Nuolat prieidavo prie jam labai patikusių berniukų (vienas kokių 5, kitas 10 metų) ir darydavo su nosim "pyp", t.y. priglausdavo savo nosytę prie jų nosyčių. O finale, visiškai slaptai, už kolonos abipusiu sutikimu pasibučiavo su 1,5 metukų Laura.
Kostui buvo labai smalsu, kas padėta ant valgiais apkrautų stalų, bet kad beveik nieko jam nebuvo galima ragauti, tai vaikinas apsivalgė melionais ir bananais. Didesniems vaikams lendant pro vis žemiau leidžiamą virvelę, Kostas jiems trukdė kaip mokėjo, nes labai jau magėjo pačiupti prie tos virvelės prisiūtą bumbuliuką su blizgučiais. Ypač geras atradimas buvo žaliuzių virvelės, kurias Kostas kartu su 2,5 metukų Karoliu tampė iš širdies. Pats Kalėdų Senis vaiko dėmesį pritraukė, bet neilgam. Labai jau buvo smagu tuo metu užsiropštus ant Lauros tėvelio kelių žaisti "Tupi žvirblis kamine" ir "Pliumpt į vandenėlį". Dovana, nors ir supakuota į raudoną popierių, nepaliko ypatingo įspūdžio, gal dėl to, kad tų įspūdžių ir taip buvo sočiai - tiek, kad vaikas vos įsodintas į automobilinę kėdutę, iš karto užmigo, nors įprastas miego laikas būtų atėjęs tik už gerų 3 valandų.