Kūčiom šiemet ruošėmės visi, padėjo net ir Kostas. Jis kontroliavo produktų kokybę. Ypač gerai patikrino krakmolą - iki tol, kol prakando 400 g pakelį, jis tikrai buvo sausas ir tinkamas maistui. Po prakandimo ir namų papuošimo "sniegu", iš likučio močiutė išvirė tikrai skanų spanguolių kisielių. Dar net neišvažiavus Kūčių vakarienės pas dėdę Igną, įvyko Kalėdų stebuklas - Kostas pradėjo labai išraiškingai šnekėtis mobiliuoju telefonu. Nešiojosi prie ausies priglaudęs tai savo telefoną, tai kokią dėželę į jį panašią, ir labai emocingai kažką pasakojo pašnekovui. Prie Kūčių stalo mažulis pasėdėjo gal kokias 5 minutes, kol lesiojo kalėdaičių gabaliukus, o ir šiaip dietiškai visą vakarą maitinosi tik duona, kūčiukais ir kisielium. Po to nuėjo lipt laiptais, kurių dėdės namuose sočiai. Ir čia įvyko antrasis Kalėdų stebuklas - pasirodo mūsų su močiute ilgos ir varginančios pamokos nenuėjo veltui, žmogutis moka ties laiptais griūti ant keturių, priartėti atbulas ir leist nuo laiptų kojas!
Įspūdį vaikui paliko pusseserės šinšila - vis ėjo ir ėjo prie narvo ir bandė ne tik paglostyti, bet ir nučiupti šinšilos gertuvę. Kostui labai patiko, kad namuose daug vietos. Vis bėgo, griuvo, kėlėsi ir vėl bėgo. O kai buvo įleistas į namus šuo Gasas, žmogui buvo laimės viršūnė. Nors šuo už Kostą didesnis, vis tiek bandė nučiupti jį už uodegos. Ir vėl dovanos po eglute nepaliko įspūdžio, kol supakuotos, bet namuose net per daug emocijų liejosi, kai išsipakavo kilimėlį, ant kurio galima piešti vandeniu - teko net kuriam laikui jį paslėpt. Medinis šuniukas-dėlionė labiausiai tinka išardymui, todėl kartoninė dėlionė ilsisi spintoje, kol dar kiek paūgės mūsų mažulis. O su medinėm kaladėlėm vaikas elgiasi kaip priklauso - mama stato bokštus, o jis su entuziazmu griauna. Ar ne puikios tos gražiausios metų šventės?...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą