Gimtadienis x 3 (2012)

Nors dėl gresiančio mamos grįžimo į darbą Kosto gimtadienio žadėjom iš viso nešvęsti, o tik lengvai paminėti, bet paskutinę minutę tėvelis užsikepė būtinai švęst. O tėvelio noras mums įstatymas. Tad ir vėl turim trijų dienų gimtadienį, kad per mažai nebūtų.
Paskutinės minutės pasiūlymas kamuoliukų kambariui pasitaikė tikrai vykęs. "Meškakojyje" tėveliams buvo jauku, bet svarbiausia - vaikų siautulys buvo begalinis. Kostas padūkt kartu pasikvietė daug draugų: Miglę ir Vytę, Motiejų ir Jurgį, Šarūną ir Medeiną, Elzę, Ditę, Liutaurą. Vaikai ant batuto šokinėjo po vieną ir grupėmis, nardė į gilių giliausią kamuoliukų baseiną, suposi sūpynėmis ir net pabaigoje čiuožyklą-laipynę patikrino. Tortai buvo du, nes ir metai dveji, ir bent mažulytis tortas jubiliatui be alergenų privalėjo būt. O kaip tortai be žvakučių pūtimo ceremonijos? Eilėje visi mažuliai stovėjo, pūtė vienas per kitą, ir vis dar ir dar norėjo. Nežinau kaip kiti, bet Kostas namo važiavo tylėdamas ir nekrutėdamas. Tai reiškia, kad tikrai gerai išsidūko. Vadinasi puiki buvo šventė. O dovanomis tiesiog lijo: balansinis dviratukas, knygutės, mašina-dėlionė, vėžliukas-magnetukas, paveikslėlių domino, didžiulis ekskavatorius, įspūdingas balionas ir finansinė parama.

Kitą rytą po vaikų siautulio kamuoliukų kambary, Kostą aplankė dėdės Igno šeimyna ir senelis Romas. Pačioj pradžioj vaikas kiek kuklinosi, bet kai dėdė Ignas paprašė duoti "penkis" pasisveikinant, o paskui pamėtė iki aukštutėlių buto lubų, tai mažulis negalėjo liautis krykštavęs ir kartojęs "dar,dar!", kol galiausiai pavargo dėdė. Nuostabu, kad po kiek laiko dėdės atrakcioną adaptavo pusbrolis Aidas. Ir vėl krykštavimas iki begalybės. Žinoma, šventinis tortas buvo ir šį kartą, ir žvakutes mažuliui reikėjo užpūsti mažiausiai 20 kartų, kol baigėsi degtukai. Ir šią dieną dovanom lijo: Kostas praturtėjos piešimo-magnetine lenta su daugybe spalvotų raidelių ir skaičiukų. Vaikas iš karto pademonstravo savo žinias: -"čia K", parodė teisingą raidelę. Nemažesnio populiarumo susilaukė medinis šokoladinis tortas ir nedideli tikri moliūgėliai. O senelio finansinę paramą Kostas kažkodėl nedvejodamas atidavė pusbroliui Aidui.

Sekmadienį Kostas važiavo pas babušką Tanią, kuri šventė savo 86 metų jubiliejų. Taigi ir čia gavo žvakučių užpūsti, kamuoliuką su babuška ir dėde Daniilu paspardyti, ir, neabejotinai, dovanų: mielą pliušinį meškutį ir asmeninį dekoruotų maisto indelių rinkinį. Gal vėl pradės valgyt mūsų dvimetinukas?