Viso gero čiulptukui

Kostas čiulptuko atsisakė taip natūraliai ir lengvai, kad net užmiršau apie tai parašyt. Kad vaikui nebelabai reikia to silikoninio daikto, pajutau vasaros pabaigoje. Bandžiau atimt čiulptuką, kai išvažiavom į Zarasus, bet panašu, kad dar abu buvom nepasiruošę. O va kai rugsėjo vidury grįžom iš Palangos, vaikas man jau pirmą vakarą užmigo be čiulptuko. Ir antrą vakarą, ir trečią. O po savaitės lyg netyčia nebepasiūliau čiulptuko ir pietų miegeliui. Užmigo žmogutis visiškai ramiai. Tai taip ir liko visos tūtės paslėptos stalčiuko gelmėj. Dar vienas kūdikystės atributas liko praeity...